Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Emanuelio Levino konferencijų ir kultūros centre (V. Putvinskio g. 14, Kaunas) vyko tarptautinė konferencija „Kaip įdarbinti dirbtinį intelektą sveikatos priežiūroje“.
Išskirtinį renginį organizavo LSMU Reabilitacijos klinika, LSMU Vidaus ligų klinika, LSMU Farmacijos fakultetas, Sveikatos inovacijų vystymo centras, Klinikinės medicinos ir farmacijos draugija. Informaciniai partneriai – „Lietuvos gydytojo žurnalas“, žurnalas „Farmacija ir laikas“ ir emedicina.lt
Organizacinis komitetas
Tai pirmoji tokia konferencija šalyje, kurioje apie unikalias dirbtinio intelekto (DI) panaudojimo galimybes ir konkrečiai apie DI pritaikymą sprendžiant įvairius sveikatos sektoriaus klausimus pranešimus rengė garsiausi moderniųjų technologijų ir inovacijų specialistai – Vilniaus universiteto prof. Aistis Raudys, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė, VU DOC. DR. Valentas Gružauskas, VDU atstovas Mantas Vaškevičius, LSMU mokslininkas Haroldas Razvadauskas, LSMU profesoriai Saulius Sadauskas, Albinas Naudžiūnas, prof. dr. Gvidas Urbonas, VU doc. Neringa Gaubienė, taip pat mokslininkai iš užsienio šalių – prof. Max M. Louwerse (Tilburgo universitetas, Nyderlandai), Mons universiteto (Belgija) prof. Giovanni Briganti, Džaipuro nacionalinio medicinos instituto (Indija) prof. Vidas Gaur, Taivano (Kinijos medicinos universitetas) prof. Da-Chuan Cheng.
Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja tarptautinio renginio rėmėjams – bendrovei BENU VAISTINĖ LIETUVA, Romuvos klinikai, agentūrai ADMOON bei informaciniams partneriams emedicina.lt, emedicina spotify tinklalaidėms, žurnalui FARMACIJA IR LAIKAS ir „Lietuvos gydytojo žurnalui“.
Tarptautinis renginys sulaukė didžiulio susidomėjimo.
DI taikymo galimybės didžiulės, bet laukia ir daug iššūkių
Sveikindama tarptautinės konferencijos dalyvius ir svečius LSMU Senato pirmininkė prof. Jūratė Macijauskienė pasidžiaugė, kad tai pirmoji konferencija šalyje, skirta tokiai šiuolaikiškai, tokiai moderniai temai, kartu pabrėžė, jog pastaruoju metu Lietuvos sveikatos mokslų universitete organizuojama vis daugiau renginių, kuriuose aiškinamasi būtent dirbtinio intelekto taikymo moksle galimybės. Tačiau kartu esą laukia ir nemažai iššūkių.
„Lietuvoje trūksta sveikatos priežiūros darbuotojų, – akcentavo prof. J. Macijauskienė. – Kartu auga ir pacientų lūkesčiai, todėl institucijos, organizacijos patiria ne tik spaudimą tenkinti pacientų ir visos visuomenės lūkesčius, bet ir nuolat gerinti, tobulinti savo veiklą“.
Šiemet Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atliktas tyrimas, kurio metu apklausta tam tikra dalis sveikatos priežiūros įstaigų vadovų. Net apie 70 proc. apklaustųjų patvirtino savo darbe naudojantys arba ketinantys naudoti dirbtinį intelektą, o tik apie 10 proc. atsakė, kad dar nėra šiuo klausimu tvirtai apsisprendę.
Pažymėdama, kad iš didžiųjų mokslo ir technologijų transformacijų tikimasi greitos naudos, laukiama kuo greitesnės investicijų grąžos, profesorė atkreipė dėmesį į tai, kad būta ir nusivylimų.
„Yra paskaičiuota, kad tik apie 30 proc. tokių transformacijų yra laikomos sėkmingomis, – pabrėžė ji. – Todėl bus labai įdomu išgirsti, ko, diegiant modernias naujoves, gali tikėtis sveikatos sistema“.
Kita vertus, šalia naudos ir privalumų, naujosios technologijos yra neatsiejamos ir nuo grėsmių bei iššūkių, su kuriais gali tekti visiems mums susidurti.
LSMU Senato pirmininkė prof. J. Macijauskienė pasveikino gausiai susirinkusius tarptautinės konferencijos dalyvius.
Viena iš pagrindinių tarptautinio renginio organizatorių, LSMU prof. Loreta Kubilienė, dėkodama už gausų dalyvavimą, susirinkusiuosius į konferenciją pavadino (ir ne be pagrindo) dirbtinio intelekto entuziastais.
Pabrėždama, kad tai pirmoji konferencija Lietuvoje, skirta dirbtinio intelekto taikymo galimybėms sveikatos priežiūroje, profesorė iškėlė klausimą – kas mūsų laukia ateityje? Į tokį klausimą esą sunku rasti tikslų atsakymą, nes dirbtinis intelektas sparčiai įsilieja į visas sritis, tarp jų ir į sveikatos priežiūros, vaistų kūrimo, ligų modelių vadybos sektorius. Todėl, anot profesorės, nesunku nuspėti, jog tiek mokslo, tiek visuomenės laukia labai įdomūs ir turiningi laikai.
Pagrindinė renginio organizatorė LSMU prof. Loreta Kubilienė neabejoja, kad, DI intelekto galimybes sparčiai diegiant įvairiose srityse, tiek mokslo, tiek visuomenės laukia įdomūs laikai
Pirmasis pranešimas konferencijoje buvo apie tai, kaip dirbtinis intelektas jau keičia pasaulį („Dirbtinis intelektas: ne tik ChatGPT – kaip jis keičia pasaulį“). Jį skaitė VU prof. dr. Aistis Raudys. Pranešėjas daugiausia dėmesio skyrė šioms temoms:
Kodėl dideli kalbos modeliai (LLM) sukėlė permainą: dirbtinio intelekto šuolis iš laboratorijų į kasdienį gyvenimą.
Skirtingi dirbtinio intelekto modeliai ir jų išskirtinės galimybės: nuo specializuotų sprendimų iki kasdienių užduočių.
Dirbtinio intelekto taikymas medicinoje: nuo balso atpažinimo iki baltymų struktūros lankstymo.
Profesijos, kurias keičia dirbtinis intelektas: kas atsiranda ir kas nyksta.
Kaip įdiegti dirbtinio intelekto modelį namų sąlygomis: galimybės ir iššūkiai.
Po pranešimo profesorius sulaukė daug klausimų.
Prof.dr. A. Raudys skaitė pranešimą apie DI, kaip jis jau keičia pasaulį.
Prof. dr. Aistis Raudys – VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius bei mokslininkas, kuris dar 1991 m. suprogramavo pirmuosius neuroninius tinklus. Profesorius dirba su dirbtiniu intelektu jau daugiau nei 30 metų. Daktaro disertaciją dirbtinio intelekto srityje apsigynė 2002 metais. Šiuo metu jis vadovauja Taikomosios dirbtinio intelekto (DI) bendrovei „AAI Labs“, kuri siekia optimizuoti veiklos procesus, kurdama DI paremtus sprendimus. Viena iš pagrindinių „AAI Labs“ veiklos krypčių – kalbos sintezė. Bendrovė sukūrė maždaug 10 skirtingų balsų (moterų, vyrų, vaikų), kurie sklandžiai kalba lietuvių kalba.
VDU prof. Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė skaitė pranešimą apie sveikatos priežiūros tobulinimą („Sveikatos priežiūros tobulinimas: dirbtinio intelekto kalbos technologijų poveikis diagnostikai, moksliniams tyrimams ir veiklos efektyvumui“).
Prof. dr. Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė yra Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė ir kalbos technologijų vyr. tyrėja įmonėje „Tilde IT“. Dirbtinio intelekto srityje ji pradėjo dirbti 2005 metais, daugiausiai dėmesio skirdama adaptyvių agentų (mokymo pastiprinimu) algoritmų kūrimui. Nuo 2011 metų ji specializuojasi kalbos technologijų srityje, o jos hobis – metodikos ir tyrimai savo gimtajai lietuvių kalbai. Be to, Jurgita intensyviai domisi kalbos technologijų tyrimais ir kitoms kalboms, ypač daugiakalbiais ir tarpkalbiniais. Ji vykdė apie 25 projektus ir yra bendraautorė daugiau nei 60 mokslinių publikacijų.
VU doc. Valentas Gružauskas savo pranešime akcentavo moderniausių technologijų ir teisinės atitikties įgyvendinimo sveikatos priežiūroje ypatumus („Įgyvendinant dirbtinio intelekto teisės aktą sveikatos priežiūroje: nuo teisinės atitikties iki moderniausių technologijų“).
Pranešime buvo aptarta, kaip dirbtinis intelektas (DI) keičia sveikatos priežiūros sektorių, integruojant valdymo ir teisinius reglamentus, taip pat buvo nagrinėjamas didelių kalbos modelių (LLM), agentais pagrįsto modeliavimo ir daugiamodalinių sistemų vaidmuo medicinos srityje. Buvo pateikti praktiniai pavyzdžiai, tokie kaip vaizdo ir teksto analizė diagnostikos tikslams, pokalbių robotų kūrimas socialinės gerovės skatinimui, naudojant išmanų užklausų dizainą, bei mašininio mokymosi modelių taikymas, užtikrinant atitiktį pagal DI aktą sveikatos priežiūros srityje. Dalyviai sužinojo, kaip šios technologijos ne tik skatina inovacijas, bet ir užtikrina saugumą, etikos standartus bei teisinę atitiktį.
Doc. dr. Valentas Gružauskas yra Vilniaus universiteto docentas, pirmaujantis dirbtinio intelekto valdymo, atitikties vertinimo ir etinio dirbtinio intelekto technologijų taikymo ekspertas. Jo tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama giliojo mokymosi, mašininio mokymosi, agentais grindžiamo modeliavimo ir nuotolinio stebėjimo sritims. 2020–2023 m. laikotarpiu jis ėjo Rinkos tendencijų vertinimo centro generalinio direktoriaus pareigas, kur vadovavo turto vertinimo tyrimams, susijusiems su dirbtiniu intelektu. Šiuo metu jis vadovauja įmonei „AI Conformity & Research Consulting“, kur specializuojasi dirbtinio intelekto atitikties vertinimo ir ISO standartų srityje. Jo moksliniai tyrimai plačiai publikuojami tarptautiniuose žurnaluose, įskaitant aukšto lygio leidinį „Journal of Cleaner Production“. Dr. Gružausko H indeksas yra 10, o jo darbai cituoti 522 kartus. Jis yra pelnęs daugybę apdovanojimų, įskaitant geriausio straipsnio apdovanojimą ir pripažinimą už geriausią daktaro disertaciją.
Antrojoje sesijoje – užsienio mokslininkų pranešimai
Mokslininkas iš Nyderlandų Tilburgo universiteto prof. Max M. Louwerse skaitė pranešimą apie žmogaus ir dirbtinio proto supratimą.
Žiniasklaida dažnai piešia dirbtinį intelektą kaip jėgą, kuri užvaldo įvairius visuomenės gyvenimo aspektus, kelia grėsmę mūsų darbams, pasitikėjimui ir net mūsų egzistencijai. Tačiau ką iš tikrųjų reiškia dirbtinis intelektas, ir kada galime laikyti mašiną protinga? Kodėl svarbu suprasti kognityvinės psichologijos ryšį su dirbtiniu intelektu?
Šiame pranešime būtent ir buvo gilinamasi į DI pasaulį ir, pasitelkiant dabartinių projektų pavyzdžius, aptariama, ką ši technologija gali pasiūlyti švietimui bei sveikatos priežiūrai.
Prof. dr. Max M. Louwerse – Tilburgo universiteto kognityvinės psichologijos ir dirbtinio intelekto profesorius bei Mastrichto universiteto profesorius. Jis paskelbė daugiau nei 170 straipsnių moksliniuose leidiniuose įvairiomis temomis: nuo kompiuterinės ir psicholingvistikos, išmaniųjų mokymo sistemų, virtualių žmonių iki virtualios, mišrios ir papildytos realybės.
Prof. dr. Giovanni Briganti parengė pranešimą apie dirbtinį intelektą ir sveikatą – kur link einama šiuo aspektu. Jis aptarė, kaip dirbtinis intelektas keičia sveikatos priežiūrą ir kodėl vis dažniau naudojamas įvairiose šalyse; profesorius analizavo Penkiašakės spiralės modelį – mokslo, pramonės, valdžios, pilietinės visuomenės ir aplinkos sąveiką, ir paaiškino, kodėl šių sričių vizijos bei tikslai ne visuomet sutampa. Taip pat buvo nagrinėjami esminiai dirbtinio intelekto diegimo iššūkiai bei teisiniai, etiniai, finansiniai, socialiniai ir deontologiniai klausimai, kurie yra tokie pat svarbūs, kaip ir techniniai aspektai.
Prof. dr. Giovanni Briganti yra Belgijos Mons universiteto Kompiuterinės medicinos ir neuropsichiatrijos katedros vadovas. Jis – psichiatras ir biostatistikas, besispecializuojantis dirbtinio intelekto taikyme sveikatos srityje, kuri taip pat buvo jo doktorantūros tema. Prof. Briganti vadovauja federalinei AI4Health darbo grupei AI4Belgium programoje ir koordinuoja daugybę dirbtinio intelekto bei skaitmeninės sveikatos tyrimų ir inovacijų projektų. Mons universitete jis eina Dirbtinio intelekto ir skaitmeninės medicinos katedros pirmininko pareigas, taip pat pristatė pirmuosius pasaulyje privalomus dirbtinio intelekto kursus medicinos studijų programoje.
Svečias iš Indijos Vikas Gaur auditorijai paruošė pranešimą apie dirbtinio intelekto supratimo nuo pagrindų iki revoliucinio poveikio medicinai („Suprasti dirbtinį intelektą: nuo pagrindų iki revoliucinio poveikio medicinai“).
Prof. dr. Vikas Gaur pristatė dirbtinio intelekto pagrindus, po kurių buvo gilinamasi į įvairius mašininio mokymosi ir giliojo mokymosi metodus. Vėliau buvo aptariamas generatyvinis dirbtinis intelektas, akcentuojant jo potencialą ir taikymo sritis. Paskaitos metu taip pat buvo kalbama apie dirbtinio intelekto taikymo medicinoje privalumus ir trūkumus bei pateiktas subalansuotas požiūris į jo galimybes ir apribojimus sveikatos priežiūros srityse.
Prof. dr. Vikas Gauryra Psichiatrijos katedros vedėjas ir profesorius Džaipuro Nacionaliniame medicinos mokslų ir tyrimų institute, Džaipure, Indijoje. Jis taip pat yra Londono City universiteto alumnų ambasadorius Indijoje bei Indijos Telemedicinos draugijos Radžastano skyriaus viceprezidentas.
Taivano atstovas prof. Da-Chuan Cheng skaitė pranešimą konkrečia tematika („Kaulų skenavimo indekso apskaičiavimas pagal kaulų scintigrafiją, naudojant neuroninius tinklus ir gilųjį mokymąsi“).
Prof. dr. Da-Chuan Cheng, dirbantis Taivano Kinijos medicinos universitete, pristatys savo tyrimus dirbtinio intelekto srityje, susijusius su medicinine diagnostika, ir pasidalys savo patirtimi bei įžvalgomis apie dirbtinį intelektą. Visi esame veikiami dirbtinio intelekto ir siekiame išsiaiškinti, kas mūsų laukia artimiausioje ateityje. Pranešime taip pat gali būti aptariamas bendresnio pobūdžio dirbtinis intelektas, nesusijęs konkrečiai su branduoline medicina ar medicinine diagnostika.
Trečiojoje sesijoje – nuo didžiųjų kalbos modelių pritaikymo chemijoje iki DI galimybių panaudojimo sveikatos paslaugų sektoriuje
Trečiąją sesiją pradėjo Mantas Vaškevičius (VDU) pranešimu „Didžiųjų kalbos modelių pritaikymas chemijoje“.
Mantas Vaškevičius (VDU)
Po to auditorija susipažino su LSMU mokslo atstovų Haroldo Razvadausko, prof. Sauliaus Sadausko ir prof. Albino Naudžiūno parengtu pranešimu „Širdies nepakankamumo nustatymas, naudojant dirbtinį intelektą ir patologinių kvėpavimo garsų analizę“.
Su kokiais iššūkiais susiduriame ir susidursime taikydami dirbtinį intelektą sveikatos priežiūroje. Kaip galime etiškai įgalinti DI taikymą sveikatos priežiūroje? Pranešimą šia tema („Dirbtinis intelektas sveikatos priežiūroje – etiniai iššūkiai ir gairės“) auditorijai parengė ir perskaitė LSMU prof. Gvidas Urbonas.
O VU doc. Neringa Gaubienė pranešime „ES dirbtinio intelekto aktas: naujos galimybės ir iššūkiai sveikatos paslaugų sektoriuje“ aptarė ES Dirbtinio intelekto aktą ir jo poveikį sveikatos sektoriui, akcentavo naujas galimybes bei iššūkius. Šis aktas, įsigaliojęs šių metų rugpjūčio mėnesį, nustato keturių rizikos lygių sistemą, pagal kurią sveikatos sektoriuje naudojamos DI sistemos dažnai priskiriamos didelės rizikos kategorijai ir privalo atitikti griežtus skaidrumo bei saugumo standartus. Siekiant užtikrinti pacientų pasitikėjimą, aktas reikalauja skaidrios dokumentacijos, reguliarių auditų ir aukštų kibernetinio saugumo reikalavimų.
Praktinis seminaras
Tarptautinį renginį užbaigė praktinis seminaras („Naujausi dirbtinio intelekto įrankiai medicinos praktikai ir moksliniams tyrimams: pradėkite tobulinti savo darbą jau šiandien“), kurį vedė Kauno technologijos instituto atstovas dr. Mantas Lukauskas.
Šiame seminare renginio dalyviai išsamiai susipažino su dirbtinio intelekto technologijomis ir jų tiesioginiu pritaikymu klinikinėje praktikoje bei sužinojo apie įvairius DI modelius, padedančius gydytojams kasdieniame darbe – nuo diagnozavimo iki gydymo sprendimų optimizavimo. Taip pat buvo aptarta, kaip šios technologijos gali padėti rengiant mokslinius tyrimus ir publikacijas, tobulinant duomenų analizę ir tyrimų kokybę.
Seminaro metu dalyviai ne tik susipažino su DI teoriniais pagrindais, bet ir išmoko, kaip šias technologijas taikyti kasdienėje veikloje.
Seminaro metu dalyviai įgijo pagrindus, kurių dėka galės pritaikyti naujas žinias praktikoje ir pasiekti geresnių rezultatų tiek klinikiniame darbe, tiek moksliniuose tyrimuose.
Emedicina.lt informacija
Organizatorių nuotraukose – akimirkos iš tarptautinės konferencijos
Comments