Ieškoti

Mitas ar tiesa? Apie farmacijos specialistus ir vaistines





Šiandien girdime svarbiausią Farmacijos įstatymo nuostatos, kad vaistinėje turi dirbti vaistininkas, atidėjimo argumentą – trūksta vaistininkų. Kai visuomenei pateikiamas toks argumentas ir grasinimas kad “regionuose užsidarys 150 vaistinių, 272 vaistinėms teks sutrumpinti darbo laiką, o 350 farmakotechnikų neteks darbo” kyla natūralus klausimas, kodėl vaistininkų staiga pradėjo trūkti 2020 metų antroje pusėje. Arba tiksliau, trūksta tik trumpais laikotarpiais, kai svarstoma farmacijos įstatymo nuostata, kad vaistinės darbo metu nuolatos turi dirbti vaistininkas? Vaistininkų trūko 2012 gegužę, 2015 birželį ir 2020 gruodį.


1 mitas: Lietuvoje trūksta vaistininkų.

1 tiesa: Galiojančių vaistininko veiklos licencijų skaičius vidutiniškai augo po 2% per metus, nuo 2721 licencijų 2008.12.31 iki 3509 licencijų 2020.11.11. Lietuvoje vienai vaistinei tenka beveik trys vaistininko licencijos arba 10000 gyventojų Lietuvoje tenka 12 vaistininkų

Tačiau akivaizdu, kad Lietuvoje yra per daug vaistinių, todėl natūralu, kad nevaržomai atidarinėjant naujas vaistines didmiesčiuose, regionams gali neužtekti vaistininkų. 2019 metų gruodžio 31d. duomenimis Lietuvoje 100000 gyventojų teko 48 vaistinės ir tai yra didžiausias rodiklis po Graikijos, tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis yra 31 vaistinė 100000 gyventojų. Per 2020 metų sausio – spalio mėnesius buvo atidaryta dar 21 vaistinė. Ar gali būti, kad vaistininkų poreikis skaičiuojamas pagal vaistinių tinklą, visiškai neatsižvelgiant į visuomenės poreikį ar reikalavimą teikti farmacinę paslaugą?


2 mitas: Farmakotechnikams trūksta žinių.

2 tiesa: Farmakotechnikai turi pakankamai žinių ir kvalifikacijos vaistininko padėjėjo funkcijoms ir pareigoms atlikti, tačiau pagal Europos Direktyvą 2005/36/EB negali atlikti vaistininko funkcijos – suteikti informacijos apie vaistus ir gydymo būdus. Tiek vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), tiek vaistininkai ruošiami darbui vaistinėje. Tarp šių dviejų specialistų yra aiškus kompetencijų ir pareigų pasiskirstymas, skiriasi studijų trukmė ir įgyjamų žinių gilumas. Klaidingai manoma, kad magistro diplomą įgiję vaistininkai jau yra mokslininkai, tačiau mokslininkais tampama tik įgijus daktaro laipsnį. Pagal minėtą Europos Direktyvą, tik vaistininkas gali konsultuoti gyventojus ir kitus sveikatos priežiūros specialistus apie vaistus, galimus šalutinius poveikius, vaistų suderinamumą, racionalų vaistų vartojimą ir kt.


3 mitas: Vaistininkų trūksta ne tik vaistinėse, bet ir valstybinėse institucijose. Vaistininkų trūkumui pagristi cituojamas Vyriausybės nutarimas „Dėl atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašo patvirtinimo“, kuriame vaistininkai įtraukti į „atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose“ sąrašą.

3 tiesa – minimas Vyriausybės nutarimas buvo paruoštas tam, kad medicinos gydytojams, gydytojams klinikiniams farmakologams ir vaistininkams, dirbantiems valstybės ir savivaldybės įstaigose, kaip ypač kvalifikuotiems asmenis būtų galima mokėti didesnį darbo užmokestį, nei mažesnę kvalifikaciją turintiems tas pačias pareigas užimantiems asmenims.


4 mitas: Verslas neturės jokio kito pasirinkimo, kaip atleisti 350 kvalifikuotų farmacijos specialistų – farmakotechnikų (ir šis skaičius auga proporcingai įstatymo pataisos svarstymo laikui)

4 tiesa: Šiuo metu vaistinėse, Valstybinių ligonių kasų duomenimis, dirba 898 vaistininko padėjėjai, o tuo tarpu veikiančių vaistinių yra 1367. Sunku patikėti, kad socialiai atsakingas verslas, vietoj to, kad švelnintų ir minimizuotų galimas pasekmes, pasiūlytų darbo vietas kitose vaistinėse, derėtųsi su profsąjungomis, grasina šiuos specialistus atleisti.


5 mitas: Vaistininkai gali prižiūrėti vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) teikiamą farmacinę paslaugą nuotoliniu būdu, nes ir gydytojai konsultuoja nuotoliniu būdu.

5 tiesa: Deja, bet gydytojas tiesiogiai konsultuoja pacientą, o ne kitos profesinės kvalifikacijos asmenį, pvz., slaugytoją, kaip šis turėtų konsultuoti pacientą. Todėl ir šiuo atveju, pacientams turi būti užtikrinta teisė tiesiogiai konsultuotis su vaistininku. Kai kurias vaistininko padėjėjo atliekamas funkcijas vaistininkas iš tiesų gali kontroliuoti nuotoliniu būdu, pvz., patikrinti ar gerai atleisti e-receptai. Tai puikiai galėtų atlikti vienas vaistininkas tikrinantis e-sveikatos duomenis iš bet kurios Pasaulio vietos.


6 mitas: Jei įstatymo nuostata bus atidėta, tai regionuose bus neuždarytos vaistinės ir gyventojai galės įsigyti vaistų netoli savo namų.

6 tiesa – Deja, tačiau kartu su įstatymo atidėjimu, niekas nei tokio įsipareigojimo reikalauja, nei tokią garantiją teikia. Mažėjant gyventojų skaičiui ir gyventojams iš regionų migruojant į didžiuosius miestus, plėtojant e-vaistininkystę, vaistinių apyvartos regionuose taip pat mažės ir tai, kad vaistinėje vietoj vaistininko dirbs vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) niekaip neužkardys vaistinių tinklo nuo nepelningos vaistinės uždarymo.


7 mitas: Per papildomą dviejų su puse metų laikotarpį valstybė įvertins ir suplanuos valstybinį farmacijos specialistų poreikį.

7 tiesa: Lietuvoje jau seniai nevykdoma planinė ekonomika, o tam kad valstybė galėtų suplanuoti specialistų poreikį, pirmiausiai turi būti suplanuotas vaistinių poreikis. Jei pažvelgsime į vaistinių skaičių Lietuvoje (1 tiesa) tai bus aišku, kad vaistinių tinklas yra platus ir turėtų būti reguliuojamas. Tačiau, Konstitucinis teismas jau yra išaiškinęs, kad gyventojų skaičiaus ar teritorinis vaistinių tinklo ribojimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, todėl vaistinės toliau nevaržomai steigsis ir joms nuolatos truks specialistų.


Absoliuti tiesa: Kaip sakoma kiekvieno vaistinio preparato informaciniame lapelyje - dėl vaistų vartojimo ir galimo šalutinio poveikio pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.


LFS logo