Pakartotinė straipsnio publikacija iš 2017 m. Lietuvos farmacijos žinių (3-4 Nr.), artėjant rugsėjo 25 d. - Tarptautinei farmacininkų dienai.
Nuo 2009 m. kasmet rugsėjo 25 d. visame pasaulyje pažymima tarptautine farmacininkų diena. Tarptautinė farmacijos federacija (TFF) šią dieną skiria pabrėžti farmacijos profesijos vertę ir poveikį gyventojų sveikatos gerinimui. Šių metų farmacininkų dienos šūkis yra „Nuo mokslo tyrimų iki sveikatos priežiūros: Jūsų vaistininkas - Jūsų paslaugoms“. Tačiau ar tikrai vaistininkas visada bus Jūsų paslaugoms?
Liberalių pažiūrų politikai jau du kartus siūlė LR Seimui priimti Farmacijos įstatymo pataisas šiuo klausymu, tačiau abu kartus Seimas balsavo “prieš”. 2016 gegužę analogiškas tuometinio seimo nario E. Masiulio Farmacijos įstatymo pakeitimo trečiasis siūlymas, leidžiantis berecepčiais vaistais prekiauti degalinėse ir parduotuvėse, buvo sutrukdytas teisėsaugos institucijų veiksmų. Buvęs Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas/pavaduotojas A. Matulas pritarė liberalų pasiūlymui, aiškindamas, kad būtina kompensuoti degalinių pelno praradimus, suvaržius jose alkoholio pardavimą. Šiuo metu Lietuvoje vėl stengiamasi liberalizuoti berecepčių vaistų prekybą, prisidengiant vaistų prieinamumo gerinimo ir vaistų kainų mažinimo argumentais. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Tarptautinė farmacijos federacija (TFF) skatina visas šalis dar aktyviau įtraukti vaistininkus į farmacinės rūpybos paslaugų teikimą gyventojams, siekiant racionaliai ir saugiai vartoti vaistus. Turimi duomenys rodo, kad kitų šalių farmacijos rinkos dereguliavimas, turi ir neigiamų aspektų.
ES šalių farmacijos rinkos dereguliavimo ataskaita rodo, kad liberalizavus vaistų pardavimą vaistų prieinamumas nepagerėjo. Liberalizavus rinką, padidėjo nereceptinių vaistų, tokių kaip paracetamolis pardavimai. Čia iškilo dvi problemos – paracetamolio naudojimas atitolino reikiamo gydymo paskyrimą, nes pacientas negavo farmacininko konsultacijos reikiamu metu, ir padidėjęs paracetamolio neracionalus vartojimas sąlygojo nepageidaujamų reakcijų skaičiaus didėjimą. Amerikoje berecepčių vaistų galima įsigyti tiesiog prekybos centre. Tačiau JAV ekspertų paskelbti duomenys liudija, kad šioje šalyje su diagnoze “vaistaligė”, kasmet į ligonines paguldoma 1,5 milijono gyventojų. Apie 770 tūkstančių iš jų kasmet dėl nepageidaujamo vaistų poveikio patiria sužalojimų ar miršta. JAV skaičiuojama, kad per metus vaistaligės gydymui išleidžiama apie 7.2 bilijonai dolerių, o visa nepageidaujamų reakcijų našta valstybei (nedarbingumo dienos, neuždirbtas pelnas) vertinama apie 100 bilijonų dolerių. Europos Sąjungoje skaičiuojama, kad vieno paciento su nepageidaujama reakcija gydymas vidutiniškai kainuoja nuo 321 € iki 5005 € priklausomai nuo vaistų sukelto nepageidaujamo efekto. Kadangi dauguma šalutinių poveikių atsiranda neteisingai juos vartojant, todėl labai svarbu, kad kiekvienas pacientas gautų tinkamą farmacinę paslaugą iš farmacijos specialisto.
Kitas svarus argumentas, kuriuo dažnai manipuliuojama, vaistų kaina. Vaistų pardavimas kitose vietose – degalinėse ir maisto prekių parduotuvėse - nesumažins nei ten parduodamų vaistų kainų, nei vaistų likusių vaistinėje kainų. Jei argumento logika būtų teisinga, tai maisto prekės, kurios parduodamos degalinėse būtų pigesnės nei maisto parduotuvėse. Tačiau ar taip yra? Tik labai maža dalis vaisto kainos priklauso nuo mažmeninės prekybos įmonės. Didžiąją vaisto kainos dalį sudaro gamintojo kainos dalis, kuri yra deklaruota, ir 21% PVM mokestis.
Neoficialiomis žiniomis, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba planuoja, kad naujų vaistų mažmeninės prekybos įmonių priežiūrai ir kontrolei, kurių jų skaičiavimais gali būti iki 10000, turės samdyti papildomus žmogiškuosius išteklius – apie 12 inspektorių. Jau neminint, kad pagausėjusių nepageidaujamų reakcijų sukeltų pasekmių gydymas taip pat pareikalaus didesnių Valstybinės ligonių kasos lėšų.
Taigi įgyvendinus siūlomus Farmacijos įstatymo pakeitimus ne tik kad nepagerinsime vaistų prieinamumo, bet ir padidinsime pacientų ir valstybės tiesiogines ir netiesiogines išlaidas sveikatos apsaugai.
prof. habil. dr. Eduardas Tarasevičius
Lietuvos farmacijos sąjungos (LFS) prezidentas
コメント