top of page

„Supranti, kad mus sieja kur kas daugiau“: kodėl Linas Bertašius į FIP kongresą grįžo ketvirtą kartą

prieš 2 valandas
7 min. skaitymo
84-asis FIP pasaulinis farmacijos ir farmacijos mokslų kongresas, Monrealis, 2026 m. rugpjūčio 30 – rugsėjo 2 d.
84-asis FIP pasaulinis farmacijos ir farmacijos mokslų kongresas, Monrealis, 2026 m. rugpjūčio 30 – rugsėjo 2 d.

Vaistininkas Linas Bertašius ką tik grįžo iš Monrealio, kur baigėsi pasaulinis farmacijos specialistų susitikimas. Paklaustas, kas įsiminė labiausiai, jis pirmiausia mini ne pranešimus. Mini žmones.


Tai jau ketvirtas jo FIP kongresas.


Šiemet 84-asis FIP pasaulinis farmacijos ir farmacijos mokslų kongresas vyko Monrealyje ir baigėsi rugsėjo 2-ąją. Į jį registravosi daugiau nei 3 100 delegatų iš 113 šalių ir teritorijų [1]. Tema – „One Health, One Pharmacy: Bridging science, practice and education“, arba „Viena sveikata, viena farmacija: jungiant mokslą, praktiką ir švietimą“ [2].

Kongresas prasidėjo rugpjūčio 30-osios popietę atidarymo ceremonija, o prieš ją dvi dienas vyko parengiamieji praktikumai ir atskira sesija apie farmaciją Kanadoje. Kitas tris dienas Palais des congrès rūmuose rytais ir popietėmis vyko plenarinės ir lygiagrečios sesijos, o ankstyvą rytą bei per pietus – simpoziumai. Vakarai irgi buvo užimti: sutiktuvių priėmimas, pirmadienio vakarienės, karjerą pradedančių specialistų vakaras ir uždarymo šventė [7].

Kalbamės su Linu apie tai, ką reiškia ten būti. Kas lieka po kongreso, ko nerasi jokioje ataskaitoje ir kodėl norisi grįžti.

„Net jei dirbi mažame Lietuvos miestelyje, tavo darbas yra pasaulinės farmacijos dalis.“

Grįžot iš Kanados vos prieš kelias dienas. Kokia mintis skriejo galvoje, kai užsidarė lėktuvo durys namo?

Kai užsidarė lėktuvo durys, mintys sukosi apie žmones, kuriuos sutikau kongrese – senus draugus ir kolegas, su kuriais buvo gera vėl susitikti, bei naujas pažintis, kurios, tikiuosi, peraugs į draugystes ir profesinius ryšius. Ir, žinoma, jau tada kirbėjo mintis, kad šią patirtį tikrai norėčiau pakartoti kitais metais. FIP kongresas paliko labai gerą įspūdį ir priminė, kiek daug gali duoti tarptautinis bendravimas bei galimybė dalintis patirtimi su kolegomis iš viso pasaulio.

Kongresas – tūkstančiai vaistininkų iš viso pasaulio vienoje vietoje. Apie ką jie iš tikrųjų šneka prie kavos, kai baigiasi oficialioji dalis?

Temų prie kavos tikrai netrūksta – ir jos pačios įvairiausios! Kalbamės ne tik apie farmacijos aktualijas, vaistininko darbą ar tai, kaip vaistininkystė atrodo skirtingose šalyse, bet ir apie visai kasdieniškus dalykus. Su kolegomis dalinamės įspūdžiais apie gyvenimą savo šalyse, pasakojame apie pomėgius, keliones, laisvalaikį, šeimą. Būtent tokie neformalūs pokalbiai dažnai ir leidžia geriausiai pažinti žmogų – supranti, kad nors gyvename skirtingose pasaulio vietose, mus sieja kur kas daugiau.


Kongreso dalyviai per FIP fondo labdaros bėgimą Monrealyje.
Kongreso dalyviai per FIP fondo labdaros bėgimą Monrealyje.

Jei reikėtų paaiškinti per 10 sekundžių – kas ta FIP ir kodėl ji svarbi vaistininkei, dirbančiai mažame Lietuvos miestelyje?

FIP – tai Tarptautinė farmacijos federacija, jungianti vaistininkus ir kitus farmacijos specialistus iš viso pasaulio. Ji svarbi tuo, kad padeda mums neatsilikti nuo pasaulinių farmacijos tendencijų, dalintis patirtimi ir suprasti, kaip keičiasi mūsų profesija. Net jei dirbi mažame Lietuvos miestelyje, tavo darbas yra pasaulinės farmacijos dalis.

Kokia tema šiemet „kabėjo ore“ – dirbtinis intelektas, klinikinė farmacija, ar kažkas, ko net nesitikėjot?

Šių metų pagrindinė kongreso tema buvo „Viena sveikata, viena farmacijos sistema – jungiant mokslą, praktiką ir švietimą“. Ji labai gerai atspindi šiandienos farmacijos kryptį – vis daugiau kalbame apie mokslo, praktikos ir švietimo ryšį bei apie bendrą požiūrį į žmogaus sveikatą ir aplinką. Tai tema, kuri parodo, kad farmacijos ateitis nėra vien tik apie vaistus – ji yra apie visapusišką požiūrį į sveikatą, prevenciją ir farmacininko vaidmenį.

Kas Jus asmeniškai labiausiai „nunešė“ – idėja ar pranešimas, po kurio pagalvojot: „mes Lietuvoj to nedarom“?

Labiausiai „nunešė“ mintis apie tai, kiek plačios gali būti vaistininko atsakomybės Kanados Albertos provincijoje. Palyginti su Lietuvos praktika, vaistininkas ten turi gerokai daugiau galimybių prisidėti prie paciento sveikatos priežiūros – gali savarankiškai skirti ir išrašyti tam tikrus receptinius vaistus, koreguoti gydymą, keisti vartojamų vaistų dozes, vartojimo dažnius, atlikti įvairius sveikatos tyrimus. Pavyzdžiui, paėmus nedidelį kraujo mėginį, vos per 10 minučių galima nustatyti glikuoto hemoglobino, lipidų koncentraciją, albumino ir kreatinino santykį, C reaktyviojo baltymo kiekį. Atliekami ir įvairūs skaičiavimai, padedantys pacientui greičiau gauti reikiamą informaciją apie savo sveikatą ir, kai kuriais atvejais, išvengti ilgų eilių gydymo įstaigose.

Klausantis tokių pranešimų nejučia kyla mintis: „O kodėl mes to negalėtume daryti Lietuvoje?“ Manau, tai labai aiškiai parodo, kokį didesnį vaidmenį ateityje galėtų prisiimti Lietuvos vaistininkas.

KAS TA ALBERTA IR KODĖL APIE JĄ KALBAMA?

Vienas iš daugelio kongreso pavyzdžių, rodančių, kaip skirtingai gali atrodyti vaistininko darbas, atkeliavo iš Kanados. Alberta – vakarų Kanados provincija, kurioje gyvena apie 5 mln. žmonių. Farmacijos pasaulyje ji minima kaip viena pirmųjų jurisdikcijų, leidusių vaistininkams savarankiškai skirti vaistus. Šis modelis pradėtas taikyti 2007 metais [3].

Albertoje vaistininko teisės skirstomos į tris lygius. Kiekvienas jų suteikia vis daugiau savarankiškumo:
- Pirmasis lygis – gydymo koregavimas. Turi kiekvienas praktikuojančių vaistininkų registre esantis vaistininkas (į jį įrašomi visi su pacientais dirbantys vaistininkai – ir vaistinėse, ir ligoninėse). Leidžia keisti jau gydytojo išrašyto vaisto dozę, formą ar vartojimo režimą, pakeisti vaistą lygiaverčiu ir pratęsti receptą, kad gydymas nenutrūktų.
- Antrasis lygis – vaisto skyrimas skubiu atveju. Taip pat suteikiamas visiems tame registre esantiems vaistininkams. Taikomas tada, kai pacientas negali laiku patekti pas gydytoją, o nutraukus gydymą kiltų rizika sveikatai.
- Trečiasis lygis – papildoma teisė skirti vaistus (angl. additional prescribing authorization, APA). Suteikiama ne automatiškai, o individualiai: vaistininkas teikia paraišką, kurią pagal standartizuotą metodiką vertina tam parengti specialistai. Gavęs šią teisę, vaistininkas gali pats pradėti gydymą receptiniais (1 sąrašo) vaistais – tai yra skirti vaistą, kurio pacientui anksčiau niekas nebuvo išrašęs. Teisinis pagrindas – Health Professions Restricted Activity Regulation 45 straipsnio 2 ir 3 dalys [4].
2026 m. vasario duomenimis, praktikuojančių Albertos vaistininkų registre buvo daugiau nei 6 600 specialistų, iš kurių 4 334 (66 proc.) turėjo trečiojo lygio teisę [5]. Tyrimai vaistinėje – atskira sritis. Norėdamas užsakyti laboratorinius tyrimus, vaistininkas turi gauti sveikatos priežiūros specialisto identifikatorių. 2024 m. Albertos vaistinėse dirbančių vaistininkų apklausoje (n = 370) tokį identifikatorių turėjo 88 proc. respondentų, papildomą teisę skirti vaistus – 73 proc., o greituosius (angl. point-of-care) tyrimus vaistinėje atliko 72,7 proc. [6]. Vertinant šiuos skaičius svarbu turėti omenyje, kad į apklausą atsakė 9,2 proc. pakviestųjų, todėl rodikliai greičiausiai atspindi aktyvesniąją vaistininkų dalį ir yra didesni nei visos provincijos vidurkis.

- Verta žinoti ir tai, kad net turėdami plačiausias teises Albertos vaistininkai neskiria narkotinių ir kontroliuojamųjų vaistų – juos reguliuoja federalinė teisė [3]. Kiekviena sistema turi savo ribas ir savo stiprybes.

O atvirkščiai – ko pasaulio vaistininkai galėtų pavydėti Lietuvai?

Manau, kad technologiniu požiūriu Lietuva tikrai turi kuo pasididžiuoti. Esame labiau pažengę, nei kartais patys pastebime. Ne visose pasaulio šalyse vaistininkai turi prieigą prie bendros e. sveikatos sistemos, kurioje gali matyti pacientui išrašytus ir jau vartojamus vaistus. Tai labai svarbus įrankis, padedantis vaistininkui įvertinti paciento gydymą ir užtikrinti saugesnį vaistų vartojimą.

Taip pat ne visur pacientas gali taip paprastai, pagal išrašytą e. receptą, internetu užsisakyti vaistus ir pasirinkti vaistinę, iš kurios juos atsiimti ar gauti pristatytus. Todėl, mano nuomone, Lietuvos skaitmeninė farmacijos infrastruktūra yra vienas iš dalykų, kuriuo tikrai galime didžiuotis ir kurio galėtų pavydėti ne viena šalis.

Įvardinkit 2–3 idėjas, kurias Lietuvoje galėtume pradėti taikyti jau dabar – be įstatymų keitimo ir didelių investicijų.

Atvirai pasakius, konkrečių idėjų, kurias būtų galima tiesiogiai perkelti į Lietuvos vaistines jau šiandien, nebuvo daug. Dalis Kanadoje taikomų sprendimų remiasi kitokia sveikatos priežiūros sistema ir vaistininkų kompetencijomis.

Tačiau viena mintis, kurią tikrai parsivežiau, – daugiau dėmesio skirti vaistinės kaip sveikatos priežiūros vietos potencialui. Net ir be didelių investicijų galima stiprinti konsultavimą, prevenciją, paciento gydymo stebėseną ir aktyvesnį bendradarbiavimą su kitais sveikatos priežiūros specialistais.


Monrealis. Kitas FIP kongresas vyks Kvala Lumpūre.
Monrealis. Kitas FIP kongresas vyks Kvala Lumpūre.

Jaunas vaistininkas iš Utenos skaito šitą interviu. Ką jam daryti rytoj, kad po metų sėdėtų tokiame kongrese?

Pirmiausia – nebijoti išeiti iš savo komforto zonos. Pradėti domėtis tuo, kas vyksta už Lietuvos ribų, dalyvauti profesiniuose renginiuose, konferencijose, mokymuose, bendrauti su kitais vaistininkais ir nebijoti užmegzti naujų kontaktų. O svarbiausia – suprasti, kad tokie kongresai nėra skirti tik „dideliems“ ar labai patyrusiems vaistininkams. Jei yra noras mokytis, tobulėti ir dalintis savo patirtimi, vietą tokiame kongrese gali rasti kiekvienas. Tad rytoj pradėčiau nuo paprasto dalyko – užsibrėžčiau tikslą per metus bent kartą sudalyvauti tarptautiniame farmacijos renginyje. Nuo vieno žingsnio ir prasideda tokios patirtys.

Ką pasakytumėt kolegai, kuris numoja ranka – „tarptautinės organizacijos ne man, man pacientai laukia“?

Pasakyčiau, kad būtent dėl pacientų verta kartais pakelti akis nuo kasdienės rutinos. Tarptautinės organizacijos ir kongresai nėra vien apie keliones ar gražius renginius – tai galimybė pamatyti, kaip kiti kolegos sprendžia problemas, sužinoti, kur juda mūsų profesija ir parsivežti naujų idėjų į savo vaistinę. Galiausiai visa tai grįžta pas pacientą – per naujas žinias ir geresnį konsultavimą.

Ir pabaigai – viena frazė, kodėl verta būti FIP dalimi.

„Nes FIP leidžia suprasti, kad esi ne tik savo vaistinės, miesto ar šalies vaistininkas – esi pasaulinės farmacijos bendruomenės dalis.“

Kitas kongresas – 2027 metais Kvala Lumpūre

85-asis FIP pasaulinis kongresas vyks Kuala Lumpur Convention Centre rūmuose Malaizijoje. Tema – „Bridging worlds: Global knowledge, local realities and better care“ („Jungiant pasaulius: pasaulinės žinios, vietos realijos ir geresnė priežiūra“) [8].


Iki tol – metai. Pakankamai laiko susiplanuoti ir susirasti finansavimą. Svarbiausios datos jau žinomos: registracija atsidaro 2027 m. sausio 6 d., tezes galima teikti iki kovo 17 d., o ankstyvosios registracijos mokestis galioja iki birželio 2 d. [9]


Kitąmet Kvala Lumpūre vėl susirinks kolegos iš viso pasaulio. Vieta tarp jų yra ir jums.


Svarstote dalyvauti? Kreipkitės į Lietuvos farmacijos sąjungą – padėsime susiorientuoti, nuo ko pradėti.


Apie FIP

FIP (pranc. Fédération Internationale Pharmaceutique) – 1912 m. įkurta Tarptautinė farmacijos federacija, jungianti nacionalines vaistininkų ir farmacijos mokslininkų organizacijas ir palaikanti oficialius santykius su Pasaulio sveikatos organizacija.


Šaltiniai

[1] International Pharmaceutical Federation. FIP home page [interneto svetainė]. Haga: FIP; 2026 [žiūrėta 2026 m. rugsėjo 9 d.]. Prieiga: https://www.fip.org/

[2] FIP Montreal 2026. 84th FIP World Congress of Pharmacy and Pharmaceutical Sciences [interneto svetainė]. Monrealis: FIP; 2026 [žiūrėta 2026 m. rugsėjo 9 d.]. Prieiga: https://montreal2026.fip.org/

[3] Yuksel N, Eberhart G, Bungard TJ. Prescribing by pharmacists in Alberta. Am J Health Syst Pharm. 2008;65(22):2126–32.

[4] Alberta College of Pharmacy. Additional prescribing authorization (APA) [interneto svetainė]. Edmontonas: ACP; 2024 [žiūrėta 2026 m. rugsėjo 9 d.]. Prieiga: https://abpharmacy.ca/regulated-members/registration/pharmacists/authorizations/additional-prescribing-authorization-apa/

[5] Alberta College of Pharmacy. Additional prescribing authorization matters for safe pharmacy practice in Alberta [naujiena]. Edmontonas: ACP; 2026 m. vasario 24 d. [žiūrėta 2026 m. rugsėjo 9 d.]. Prieiga: https://abpharmacy.ca/news/additional-prescribing-authorization-matters-for-safe-pharmacy-practice-in-alberta/

[6] Abdellatife OE, Schindel TJ ir kt. Practices and implementation factors of point-of-care testing for acute upper respiratory tract infections by community pharmacists in Alberta: a cross-sectional survey. Res Social Adm Pharm. 2025.

[7] FIP Montreal 2026. Programme-at-a-glance [interneto svetainė]. Monrealis: FIP; 2026 [žiūrėta 2026 m. rugsėjo 9 d.]. Prieiga: https://montreal2026.fip.org/programme/programme-at-a-glance/

[8] FIP Kuala Lumpur 2027. 85th FIP World Congress of Pharmacy and Pharmaceutical Sciences [interneto svetainė]. Kvala Lumpūras: FIP; 2026 [žiūrėta 2026 m. rugsėjo 9 d.]. Prieiga: https://kualalumpur2027.fip.org/

[9] FIP Kuala Lumpur 2027. Important dates [interneto svetainė]. Kvala Lumpūras: FIP; 2026 [žiūrėta 2026 m. rugsėjo 9 d.]. Prieiga: https://kualalumpur2027.fip.org/about-kualalumpur/important-dates/


Interviu parengė Lietuvos farmacijos sąjunga. Nuotraukos – Lino Bertašiaus asmeninio archyvo.

 
 
 

Komentarai


bottom of page