Vaistinių augalų priešvėžinių biologiškai veikliųjų junginių paieškos, atrankos ir tyrimo metodologijos vystymo mokslinė bei praktinė reikšmė

2026 m. rugsėjo 30 d. Vytauto Didžiojo universitete Domantas Armonavičius apgynė mokslo darbo disertaciją tema “Priešvėžinių fitojunginių tyrimo metodologijos vystymas, vertinant elago rūgštį ir jos darinius kaupiančių vaistinių augalų ekstraktų fitocheminę sudėtį ir in vitro vėžinių ląstelių antiproliferacinį aktyvumą” (Gamtos mokslai, Ekologija ir aplinkotyra (N 012). Mokslinis vadovas akademikas, prof. habil. dr. Audrius Sigitas Maruška.

Šiame darbe sprendžiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) onkologinių ligų gydymui ir prevencijai objektų paieškos, atrankos ir tyrimų metodologijos vystymo problema, taikant vaistinių augalų antrinius metabolitus.

Tyrimo objektas 12 rūšių vaistinių auagalų, iš kurių pagal atranką buvo išsamiai tiriamos šios penkios vaistinių augalų rūšys: siauralapis gaurometis (Chamaenerion angustifolium L.), paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.), juodasis riešutmedis (Juglans. nigra L.), graikinis riešutmedis (Juglans regia L.), paprastoji rykštenė (Solidago canadensis L.) ir jų antriniai metabolitai: fenoliniai junginiai. Augalai introdukuojami Vidurio Lietuvoje, Vytauto Didžiojo Universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoiaus Vaistinių augalų mokslinėje kolekcijoje.

Eksperimentinis darbas apėmė dvi tarpusavyje susijusias tyrimų kryptis, suskirstytas į keturis etapus. Pirmoji kryptis – vaistinės augalinės žaliavos paruošimo ir apdorojimo, fitocheminės sudėties, radikalų surišimo aktyvumo bei in vitro antiproliferacinio aktyvumo vėžinių ląstelių atžvilgiu vertinimas, siekiant nustatyti vaistinės augalinės žaliavos paruošimo ir cheminės sudėties pokyčių sąsajas su biologiniu atsaku. Antroji kryptis skirta analitinių metodų vystymui, įskaitant miniatiūrizuotą kapiliarinę elektroforezę su bekontakte detekcija, išplečiant gaunamos analitinės informacijos pobūdį.

Mokslinio darbo tikslas ir metodologija. Ištirta vaistinių augalų, kuriuose kaupiasi elago rūgšties, jos darinių ir kitų fenolinių junginių sudėtis priklausomai nuo augalų vegetacijos tarpsnio, radikalų surišimo aktyvumas ir in vitro antiproliferacinis aktyvumas vėžinių ląstelių atžvilgiu bei įvertintta vaistinės augalinės žaliavos paruošimo ir laikymo būdų įtaka ekstrahavimo strategijoms, tame tarpe ir C18 kietafazės ekstrakcijos frakcionavimo įtaka jų fitocheminėms ir biologinėms savybėms, vystant natūralių biologiškai aktyvių junginių tyrimo metodologiją.

Tyrimo mokslinis naujumas. Šios disertacijos mokslinis naujumas grindžiamas nuosekliu ir integruotu vaistinių augalų tyrimu, apimančiu žaliavos paruošimo, laikymo, vegetacijos tarpsnių, ekstrahavimo ir frakcionavimo įtakos fitocheminei sudėčiai bei in vitro antiproliferaciniam aktyvumui vertinimą ir analitinių metodų vystymą - tai pirmą kartą atlikti tokio pobūdžio kompleksiniai tarpdisciplininiai vaistinių augalų tyrimai nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.

Pranešimo spaudai autorė prof. habil dr. Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universitetas.

Domanto Armonavičiaus nuotraukoje iš kairės: daktaro disertacijos autorius Domantas Armonavičius, mokslinis vadovas akademikas prof. habil. dr. Audrius Sigitas Maruška. Disertacijos gynimo taryba: pirmininkas akademikas, prof. dr. Audrius Dėdelė, Nariai: doc. dr. Paulius Ruzgys, prof. dr. Reda Kubiliūtė, dr. Audrius Pukalskas, akademikė doc. dr. Giedrė Samuolienė.